Pirmadienio rytą po Didžiosios savaitės ir Velykų oktavos pertraukos, popiežius Pranciškus vėl sakė homiliją, aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Šios dienos pirmasis skaitinys kalba apie drąsų apaštalų Petro ir Jono liudijimą, Evangelija pasakoja apie Jėzaus pokalbį su Nikodemu. Ir vienu, ir kitu atveju iškeltas Šventosios Dvasios vaidmuo. Tai ji įkvepia apaštalams drąsos skelbti Kristų; tai ji yra to naujo gyvenimo pradas, be kurio neįmanoma kurti Dievo karalystės.
„Kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės“, sako Jėzus Nikodemui. Ką gi reiškia „atgimti iš aukštybės“, „atgimti iš Dvasios“? Reiškia, - sakė popiežius, - pereiti nuo senos mąstysenos prie naujos, klausyti Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbti mūsų tikėjimo konkretumą. „Kartais užmirštame, kad mūsų tikėjimas yra konkretus. Žodis tapo kūnu; ne idėja, bet kūnu. Kalbėdami tikėjimo išpažinimą mes sakome konkrečius dalykus: „Tikiu į Dievą Tėvą, dangaus žemės kūrėja; Tikiu į Jėzų Kristų, kuris gimė ir mirė“. Ir tai yra konkretūs dalykai. Tikėjimo išpažinime mes nesakome: „Aš manau, kad reikia tai daryti, aš manau, kad tai skirta tam ir anam...“ Ne! Mes tikime konkrečius dalykus. Tikėjimo konkretumas veda į nuoširdumą ir aiškumą, į liudijimą iki pat kankinystės. Ir tai neturi nieko bendra nei su kompromisais, nei su tikėjimo idealizavimu“.
Jėzaus laikų Rašto aiškintojai kitaip suvokė tikėjimą. Pasak jų, Žodis tapo įstatymu, o ne kūnu. „Jie kaip narve užsidarė savo racionalistinėje mąstysenoje, kuri su jais nepasibaigė. Bažnyčia ne kartą yra smerkusi racionalizmą ir iliuminizmą, tačiau ir ji pati yra tapusi draudimų teologijos auka. Ir ji pati yra sakiusi „tik iki čia; toliau negalima“, užmiršdama tą Šventosios Dvasios jėgą, tą Dvasios laisvę, tą atgimimą iš Dvasios, kuris suteikia tikrąją laisvę, kuris padaro nuoširdų kalbėjimą, skelbimą, kad Jėzus Kristus yra Viešpats“.
„Vėjas pučia kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“. Jis girdi balsą, seka vėju, seka Dvasios balsu, nežinodamas, kur jis jį nuves. Jis apsisprendė už tikėjimo konkretumą ir nori gimti iš Dvasios. Viešpats visiems mums tesuteikia šią Velykų Dvasią, kad eitume Dvasios keliais be kompromisų, be griežtumo, kad būdami laisvi skelbtume, jog Kristus kūne atėjo į pasaulį“. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Popiežius Pranciškus - ANSA
